Dr. Giedrės Kobs interviu apie dantų valymą

Lietuvos nacionalinio radijo laida ”Sveikata” 2010 m. birželio 19 d. transliavo interviu su dr. Giedre Kobs. Interviu tema - kiek galima laimėti, vien tik valantis dantis. 

Laidos fragmento galima pasiklausyti, paspaudus šią nuorodą:

 

giedre-kobs-lr-laidoje-sveikata-2010-06-19

 

 

Rodyk draugams

Kaip gydomas dantenų uždegimas?

 

Jeigu dantenos kraujuoja dažnai - nedelsdami kreipkitės į gydytoją odontologą. Jis nustatys, dėl kokių priežasčių dantenos yra pernelyg jautrios arba kraujuoja: galbūt dėl susikaupusių kenksmingų apnašų, netinkamų dantų valymo priemonių ar kt. Gydytojas taip pat patikrins, ar nėra susidariusių „kišenių” - t .y. nišų tarp danties ir dantenų (ten tol kaupiasi bakterijos ir tol tyliai dirba savo juodus darbus, kol vieną dieną Jums netikėtai iškrinta sveikas dantis).

 

Ką darys specialistai?

Jeigu gydytojas odontologas zondu nustato, kad šitokia „kišenė” yra jau gili - tai yra stipraus uždegimo ženklas. Reikia skubiai gydyti. Savaime suprantama, normalioje šiuolaikinėje odontologijos klinikoje Jus tuo pačiu apžiūrės ir burnos ertmės higienos profesionalas: jei reikės, nuvalys apnašas ir pirmiausia „akmenis”, dirginančius dantenas. Specialistas apmokys, kaip taisyklingai valytis dantis (tikriausiai nepatikėsite, bet Lietuvoje to nemoka kokie 95 proc. gyventojų).

Šiuolaikinis Vakarų mokslas išaiškino, kad ne žolelių arbatomis ar kitkuo, o vien tik taisyklingai valantis dantis įmanoma išvengti dantenų kraujavimo! Kasdien nuvalant apnašas nuo dantų ir tuo pačiu pašalinant bakterijas - mažėja dantenų uždegimas, dantenos nustoja kraujuoti ir sustiprėja.

  

O gal visgi praeis savaime?

Tačiau higienos procedūros 2 kartus per metus - dar ne viskas. Dantis būtina valytis reguliariai ir itin atidžiai! Kraujuojančių dantenų nereikia saugoti (yra toks prietaras, kad neva tuomet „dantenų kraujavimas liausis savaime”). Priešingai: dantenas būtinai reikia „išlaisvinti” nuo bakterijų. Žinoma - lengviau pasakyti, nei padaryti. Tačiau būtent nuo teisingos dantų valymo technikos priklauso sveikata! Turime omeny: svarbu, kad profesionalai teisingai parinktų dantų šepetėlį ir tinkamiausias priemones tarpdančiams valyti. Vienas iš pažangiausių (o gal ir pažangiausias) šiuo metu yra vadinamasis vieno danties šepetėlis. Juo ypatingai efektyviai pašalinsite apnašas ir nepažeisite dantenų.

Na, o tarpdančius pagal paskutinį mokslo žodį būtina valyti ne tik tarpdančių siūlu, bet ir būtent jums individualiai pritaikyto dydžio tarpdančių šepetėliu.

Viskas paprasta kaip ir daugelyje kitų sričių: dantenų kraujavimui geriau iš anksto užtverti kelią, o ne kovoti su juo, kai būna per vėlu!  

Dantenų kraujavimo išvengti Jums padės iš principo pažangesnis dantų valymo būdas. Tuomet nebijosite nei kraujuojančių dantenų, nei savo gydytojo odontologo.

 

Paul Georg Meister / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Jeigu dantenos kraujuoja dažnai

Dažnas dantenų kraujavimas rodo, kad burnos ertmė nebėra atspari infekcijoms: organizmas nebepajėgus apsiginti, kadangi apnašose ant dantų jau susikaupę pernelyg daug bakterijų.

Jeigu laiku nesureaguosite į šį pavojaus signalą (kraujuojančios dantenos), o apnašų burnoje nesumažės - dantenų uždegimas (gingivitas) gali pereiti į sudėtingesnę būseną - kaulo ložės uždegimą (periodontozę). Šiuo atveju bakterijos „rausiasi” gilyn palei dantį, pažeisdamos vis daugiau skaidulų, laikančių dantį kaule (vadinamoje kaulo ložėje). Šitokiu būdu tarp danties ir dantenų susidaro niša („kišenė”), kurioje bakterijos, nebepasiekiamos dantų pastos ir šepetėlio, tik stiprina uždegimą. Per ilgesnį laiką net ir sveikas dantis šitokiu būdu būna tiek išjudinamas, kad iškrinta.

Daugelis tyrimų nustatė, kad burnos bakterijos kaltos dėl to, kad per atviras kraujagysles į organizmą patenka nuodingos medžiagos. Tad štai ir išvada: jei dantenos kraujuoja dažnai - jos gali sukelti nei daug, nei mažai: širdies susirgimus!

 

Taip pat skaitykite: Kaip gydomas dantenų uždegimas?

.

Berwis / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Kodėl dantenos kraujuoja?

Tikriausiai ir Jums bent kartą jau buvo šitaip nutikę: išsivalėte dantis ir pastebėjote kraują. Kraujuoja dantenos

Dažniausiai dėl dantenų kraujavimo sutrinkame tik trumpam - daugumai žmonių atrodo, kad viskas praeis savaime. Ir iš tiesų: po keleto valandų dantenos dažniausiai nebekraujuoja. Tačiau devyni iš dešimties suaugusiųjų nežino, kad kraujuojančios dantenos - tai signalas, kurį neatsitiktinai siunčia organizmas. Ką reiškia šis signalas - kraujuojančios dantenos?

Kas sukelia dantenų kraujavimą

Dantenų susirgimus, kaip ir daugelį dantų ligų, sukelia dantų apnašos, kuriose gausu įvairiausių bakterijų. Įprastomis sąlygomis žmogaus imuninė sistema atlaiko tokių bakterijų atakas ir apsaugo burnos ertmę nuo susirgimų. Tačiau jeigu ant dantų susikaupia labai daug apnašų, organizmas nebeįstengia burnoje išlaikyti sveikos pusiausvyros. Tose vietose, kuriose ilgą laiką yra susikaupę daug minkštųjų apnašų ar net susidaro akmenys, laikui bėgant gali atsirasti dantenų uždegimas.

Ta dantenų vieta, kurią pažeidė dantenų uždegimas, - patinsta, kraujagyslių sienelės susilpnėja ir nuo nedidelio paspaudimo (pvz. dantų šepetėliu) kraujagyslės gali trūkti - tokiu atveju dantenos kraujuoja. Tuomet ir be medicininio išsilavinimo žmogui aišku, kad su jo dantenomis kažkas negerai. Gydytojai odontologai šią grėsmę pastebi anksčiau ir patikrina dantenų jautrumą: jeigu dantenos, jas lengvai spustelėjus zondu, išlieka rausvos ir tvirtos - jos sveikos. Tačiau jeigu dantenos yra patinusios ir kraujuoja nuo prisilietimo zondu - tai jau dantenų uždegimo požymis. Reikalingas gydymas

Rodyk draugams

Kodėl dantys genda, nors juos ir valome?

 

Ralfas Petersenas, odontologijos specialistas iš Vokietijos, prieš 15 metų susidomėjo: kodėl dantys genda net ir tiems žmonėms, kurie kruopščiai juos valosi? Kodėl ir juos puola dantų ėduonis ir periodontitas? 

Ieškodamas atsakymo, Ralfas Petersenas sukūrė pažangią burnos higienos profilaktikos koncepciją, kuri šiuo metu sėkmingai taikoma Vokietijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Čekijoje ir kitose šalyse.

Ką atrado R. Petersenas

Įsivaizduokite, kad batus sustatytumėte vieną šalia kito ir valytumėte juos plačiu grindų šepečiu taip, kaip aukščiau parodyta nuotraukoje. Ar šepetys pasiektų išblizginti kiekvieną bato vietelę? Ne! Lygiai taip pat ir tradicinis dantų šepetukas nepasiekia svarbių vietų - pirmiausia tarpdančių.

Ralfas Petersenas teigia, kad labai svarbu dantis valyti ne ištisomis eilėmis, bet po vieną - taip pat kaip ir blizginant batus.

Dauguma žmonių (ir net nemaža dalis dantų gydytojų) iki šiol nežino, kad 95% visų bakterijų, sukeliančių burnos ertmės susirgimu, kaupiasi tarpdančiuose, kurių TRADICINIS dantų šepetėlis ir specialus dantų valymo siūlas nepasiekia. Kitos bakterijos kaupiasi giliose krūminių dantų įdaubose (vagelėse). Kitaip tariant, dantų šepetėlis ir dantų pasta tik paskleidžia burnoje gaivų kvapą, tačiau nepadeda išvengti dantų ligų - įskaitant ir kraujuojančias dantenas. Vis naujai atsirandantį ėduonį (skyles dantyse) ir parodontozę (kaulo tirpimą, pasibaigiantį danties praradimu) sukelia nepilnai pašalintos bakterijos.

 

Apie R. Peterseno pasiūlytą sprendimą skaitykite: Pažangesnis dantų valymo būdas 

Rodyk draugams

Pažangesnis dantų valymo būdas

Nustatyta, kad įprastas dantų valymasis turi 3 bėdas:

  1. Prekybos centruose parduodami dantų šepetukai yra per kieti ir žaloja dantenas. Nors iškart to galim nepastebėti, bet nuolat trinamos per kietu dantų šepetuku (o per kieti šepetukai sudaro apie 95 proc. visų pas mus parduodamų), dantenos pamažu atsitraukinėja šimtosiomis milimetro dalimis tarsi šliauždamos atgal - iš po dantenų atsidengia bis daugiau nuogo danties. 
  2. Jeigu pasirenkame pakankamai minkštą dantų šepetuką (kurio šerelio skersmuo ne didesnis kaip 0,10 mm) - dantenos nebežalojamos, bet šepetukas per minkštas, kad nuo danties paviršiaus gerai nuvalytų kenksmingas apnašas.
  3. Dantų pastos dažniausiai ant šepetuko išspaudžiame per daug (neatsitiktinai visur pabrėžiama, kad pakanka tiek, koks yra mažas žirnis). Dantų pasta neišvengiamai patenka į organizmą ir sukelia ne tik alergijas, bet ir vėžį (apie tai 2009 m. rašyta solidžioje vokiečių spaudoje, o straipsnio lietuviško vertimo santrumpą rasite čia: Nuodai dantų pastose…  )

Tad ką daryti?

Vokietijos odontolgas Ralfas Petersonas pasiūlė inovaciją: dantis valytis kitokiomis priemonėmis negu įprastas dantų šepetukas, pasta ir tarpdančių siūlas. R. Peterseno siūloma dantų valymosi technika šiuo metu yra pažangiausia pasaulyje:

 

  1. Dantis tik rytais valytis minkštu tradiciniu universaliu šepetuku, o svarbiausias valymas vakare prieš miegą - siauru specialiu šepetuku, skirtu vienam dančiui (vadinamasis “vieno danties” šepetukas, kuriam visiškai nereikia dantų pastos). Jį matote iliustracijoje dešinėje (su geltonu koteliu);
  2. Tarpdančius valytis specialiais tarpdančių šepetukais, kuriuos pacientui individualiai parenka gydytojas higienistas (tai skirtingi įvairiaspalviai šepetukai antroje iliustracijoje).
  3. Dantų pasta iš viso nebūtina, bet jei labai norite, galite rytais jos užsidėti ant šepetuko - kuo mažiau, tuo geriau.

 

Yra keletas tokios dantų valymosi “įrangos” gamintojų, o paties Ralfo Peterseno rekomenduojami vieno danties ir tarpdančių šepetukai vadinasi “SOLO” (įmanoma rasti ir Lietuvoje).

Rodyk draugams

4 KLAIDINGIAUSI MITAI APIE DANTIS IR DANTENAS

“Dantis galima kokybiškai išvalyti tradiciniu dantų šepetuku”. Tai netiesa. Net jei nusipirksite brangų ir “kokybišką” dantų šepetėlį, juo išvalysite tik 60 proc. apnašų, o apie uždegimus ir toliau signalizuoti kraujuojančios dantenos. Likusias įmanoma pašalinti tik valant tarpdančius: specialiu siūlu arba tarpdančių šepetėliu. Daug efektyvesnis už tradicinius šepetukus yra ir vadinamasis vieno danties šepetėlis.

“Geresnis yra tas dantų šepetėlis, kuris turi lanksčią (spyruokliuojančią) galvutę arba lankstų kotelį”. Tai netiesa. Gal įdomu, kokį šepetėlį sau pačiam rinktųsi Vakarų Europos dantų gydytojas? Teisingai - tokį, kuris nežalotų dantenų. Tačiau jis atkreiptų dėmesį ne į kotelio lankstumą, bet į šepetėlio šerelių storį (skersmenį) - kuo jis mažesnis, tuo geriau. Lietuvos prekybos centruose parduodamų šepetėlių šerelio skersmuo - 0,17-0,25 mm. Netgi tų šepetėlių, kurie skirti jautriemns dantims ir yra minkštesni negu įprasta, šerelių skersmuo bus 0,15 mm, tuo tarpu pagal naujausias mokslo rekomendacijas jis turėtų būti 0,10 mm. Pasiteiraukite savo dantų gydytojo, kur rasti dantenoms nekenkiantį šepetėlį, kurio šerelių skersmuo būtų 0,10 mm, o  jei jūsų gydytojas netyčia negalėtų patarti - susisiekite su mumis: KONTAKTAI . Tik tikroji tiesa yra ta, kad šepetukai su 0,10 mm skermens šereliais išties nepažeidžia dantenų,  bet, deja, ir nenuvalo visų apnašų - nes  yra per minkšti apnašoms įveikti. Naujausias mokslo žodis yra toks: vakarais dantis patartina valyti su vadinamuoju “vieno danties šepetuku”, o su minkštu tradiciniu šepetukiu - rytais. (Apie vieno danties šepetukus skaitykite: Pažangesnis dantų valymo būdas.)

“Dantų skalavimo skystis atstoja dantų valymą ir pašalina apnašas”. Tai netiesa. Skystis apnašų neįveikia. Jeigu dantenos kraujuoja, dėl jų priežiūros priemonių geriausia pasitarti su odontologu arba vaistinėje su vaistininku.

“Geriausia - česnakų kompresai arba vaistažolių arbatos”. Liaudies medicina nėra blogai, tačiau jei dantenos jau kraujuoja - kompresai ir arbatos geriausiu atveju laikinai susilpnins simptomus, bet nepašalins sveikatos sutrikimo priežasčių - tikėtinas atsinaujinimas. Reikia rimtesnių priemonių.

Rodyk draugams

KRAUJUOJANČIOS DANTENOS - RIMTAS SIGNALAS

Dantenų ligos (pvz., tas atvejis, kai dantenos kraujuoja) dažniausiai nesukelia skausmo, todėl daugelis į jas numoja ranka: “Neverta išlaidauti gydymui…” Tačiau šis sveikatos sutrikimas yra rimtesnis negu atrodo. Ir liaudies medicinos priemonės nuo kraujuojančių dantenų - nėra efektyvios.

 

Svetainės www.dantenos.lt skaitytojus sutiko pakonsultuoti gydytoja odontologė dr. Giedrė Kobs.

Dantenų kraujavimas - tai dantenų uždegimo simptomas. Ilgesnį laiką nekreipiant dėmesio į kraujuojančias, patinusias ar paraudusias dantenas - dantenų uždegimas pasklinda po žandikaulį ir pamažu pradeda naikinti kaulą. Tai periodontito pradžia (periodontitas - tai lėtinis infekcinio pobūdžio priedančio audinių uždegimas, ilgainiui plintantis ir į gilesnius audinius, o ligai įsisenėjus, dantys pradeda klibėti ir net iškrenta). Seniau periodontitas buvo vadinamas paradontoze.

Viena dažniausių jo priežasčių - netaisyklingas dantų valymas, kai dalis minkštųjų apnašų lieka nenuvalytos, o naujoms susiformuoti pakanka vos keleto valandų. Dantų apnašose esantys mikroorganizmai kaupiasi ne tik ant dantų, bet ir po nekokybiškomis plombomis arba blogai pagamintais protezais. Iš apnašų susiformuoja akmenys, kurie tarsi pleištai įsiterpia tarp danties ir dantenų. Tokiu būdu formuojaai dantenų “kišenės” - ideali aplinka bakterijoms.

Periodontito bakterijos pavojingos ne tik dantenoms.  Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sergant periodontitu - kelis kartus padidėja insulto ir infarkto rizika.  Per kraują pasiekusios kitus organus, bakterijos paskatina inkstų, kvėpavimo takų ligų, osteoporozės ir cukrinio diabeto vystymąsi.

 

Kaip pastebėti ligą

Pradiniai periodontito požymiai:

  • dantenų kraujavimas - dantenos kraujuoja valant dantis arba net valgant;
  • nemalonus burnos kvapas;
  • padidėjęs dantų jautrumas;
  • dantys gali klibėti ir net iškristi;
  • patinusios dantenos;
  • atvipusios dantenos ir dėl to ”pailgėję” dantys.

 

Wrw / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams